ZilviS

In Lithuanian:
Nuotykių žaidimai (taip pat „kvestai“, „adventure“) yra kompiuterinių žaidimų žanras, kuriame svarbiausia yra siužetas, istorija. Šia prasme jis atitinka kitus istorijos perteikimo būdus – grožinę literatūrą, filmus, spektaklius.
Nepaisant žanro pavadinimo, nuotykių žaidimų siužetai toli gražu ne visada būna nuotykiniai – daug yra detektyvinių, siaubo žaidimų, taip pat dramų, psichologinių trilerių ir kitų.
Geru nuotykių žaidimu paprastai laikomas toks, kurio siužetas yra įdomus, herojai tikroviški. Kaip ir su kitais istorijų perteikimo būdais, kai kurių žaidėjų tarpe populiarūs sunkūs, liūdni, verčiantys pamąstyti siužetai, o kitų – linksmesni ir paprastesni.
Gryno žanro nuotykių žaidime paprastai nereikia šaudyti, valdyti transporto priemonės ar atlikti kitų kitų žanrų žaidimams įprastų veiksmų; žaidėjas paprastai tik valdo herojų įprastinėse situacijose – kur šiam eiti, su kuo kalbėti, ką sakyti, ką daryti. Šitaip siužetas vystosi toliau; paprastai visa istorija būna sugalvota iš anksto, tačiau konkrečios aplinkybės priklauso nuo žaidėjo veiksmų. Šių žaidimų veiksmas trunka ilgai, ilgiau, nei filmas (nors skirtingų žaidimų trukmės labai skiriasi) – peržaidimas žinant, kaip ką daryti, gali užtrukti kelias paras (vien dėl dialogų, videointarpų ilgumo).
Be siužeto, kai kuriuose žanro žaidimuose svarbus dalykas yra taip vadinami „galvosūkiai“, kurie ir yra pagrindinė priežastis, neleidžianti žaidėjams iš pirmo karto greitai pereiti žaidimo. Tai yra vietos, kuriose žaidėjas turi sugalvoti, kaip herojui pasiekti tam tikrą tikslą. Kai kuriems fanams labiau patinka į galvosūkius orientuoti žaidimai – kitiems labiau patinka, kai yra grynas siužetas.
Dėl savo specifikos nuotykių žaidimų paprastai negalima žaisti keliese, be to, jų žaidimas iš naujo tik leidžia geriau įsigilinti į siužetą (viskas bus panašu, kaip ir žaidžiant pirmą kartą) ir nesuteikia naujų potyrių, kaip kitų žanrų žaidimai. Dėl to gerėjant grafikai, nuotykių žaidimų užimama rinkos dalis ženkliai sumažėjo.
Iš kitų žanrų nuotykių žaidimai išsiskiria ir tuo, kad net ir labai seni žaidimai turi daug savo fanų (laikoma, kad geras siužetas nesensta, nepaisant pasenusios grafikos), o jų žaidimų siužetų kūrėjai fanų tarpe vertinami kaip ir filmų režisieriai ar knygų rašytojai. Žanro fanai statistiškai yra vyresni nei kitų kompiuterinių žaidimų žanrų, tarp jų didesnį procentą sudaro moterys.

In English:

Adventure games were some of the earliest games created, beginning with the text adventure Colossal Cave Adventure in the 1970s. That game was originally titled simply "Adventure," and is the namesake of the genre. Over time, graphics have been introduced to the genre and the interface has evolved.
Unlike adventure films, adventure games are not defined by story or content. Rather, adventure describes a manner of gameplay without reflex challenges or action. They normally require the player to solve various puzzles by interacting with people or the environment, most often in a non-confrontational way. It is considered a "purist" genre and tends to exclude anything which includes action elements beyond a mini game.
Because they put little pressure on the player in the form of action-based challenges or time constraints, adventure games have had the unique ability to appeal to people who do not normally play video games. The genre peaked in popularity with the 1993 release of Myst. The simple point and click interface, detailed worlds and casual pace made it accessible, and its sense of arty surrealism helped it escape the stigma that games are for children. It had four proper sequels, but none managed to experience the same level of success. The success of Myst also inspired many others to create similar games with first person perspectives, surreal environments and minimal or no dialogue, but these neither recaptured the success of Myst nor of earlier personality-driven adventures.[citation needed]
In the late 1990s the genre suffered a large drop in popularity, mass-market releases became rare, and many proclaimed the adventure game to be dead. More accurately, it has become a niche genre. Adventure games are not entirely uncommon, but they tend to be very low budget in anticipation of modest sales. The genre was somewhat rejuvenated with the release of The Longest Journey in 1999, which emphasized stronger story elements and more interaction with different characters. Easier puzzles helped to make the genre accessible to a broader audience.[citation needed] As of 2005, the adventure game genre is showing signs of a revival